Hidur Micva and Embellishment in a Traditional Jewish Art

Straipsnyje aptariama Hidur micva koncepcija ir šventojo darbo simbolinė prasmė. Hidur micva reiškia ypatingą micva (priesako) iškėlimą, išaukštinimą ir puošimą. Tai reiškia ne tik visišką atsidavimą ir pasišventimą, bet ir estetinę micvot vykdymo dimensiją. Puošnumo siekis atsiskleidžia įvairiose tradicinio žydų meno formose, o su dievogarba sietina estetika tampa svarbiu žydų kultūros bruožu. Viena vertus, hidur micva kaip grožio ir puošnumo siekis tradiciniame Lietuvos žydų mene traktuotinas kaip siekis atlikti religinį reikalavimą – įsakymą, duotą Dievo ant Sinajaus kalno, kita vertus – kaip gili nepertraukiama tradicija, kurią praeities autoritetu grįstoje Lietuvos žydų kultūroje nuolatos siekiama pratęsti. Lietuvoje, kaip ir visoje Rytų Europoje, hidur micva ryškiausiai atsiskleidė sinagogų interjeruose. Sinagogų interjeruose daugiausia dėmesio skiriama aron kodešo ir Toros ritinio puošybai. Sakralinės erdvės ir ritualinių objektų gražinimas buvo suvokiamas kaip „šventasis darbas“, skirtas Visagaliui garbinti. Būtent taip – „šventuoju darbu“ – savo kūrybą įvardijo patys menininkai, šalia savo kūrinių su pasididžiavimu nurodę autorystę. Dažniausiai „šventąjį darbą“ dirbę meistrai buvo paprasti amatininkai, tačiau jų kūriniai rodė siekį deramai atklikti hidur micva ir įkūnijo pasišventimą „šventajam darbui“. Turtingas simbolinių motyvų lobynas buvo perduodamas iš karto į kartą. Liaudies meistrų kūryboje pasireiškė amato ir dvasinio mokymo sintezė: meninė išraiška buvo grindžiama tiesomis, kurios sudarė religinės tradicijos turinį, derinant amatą su dvasiniu mokymu.The article discusses a concept of Hidur micva and a symbolic meaning of holy work. Hidur micva means enthronement and embellishment of a special micva (precept). It not only means a complete devotion and commitment, but also requires aesthetic dimension of performing a micvot. Seek for embellishment is highlighted in various traditional Jewish art forms; while aesthetics related to worship becomes an important feature of Jewish culture. On the one hand, hidur micva as a seek for embellishment and beauty in a traditional Lithuanian Jewish art is regarded as a seek to perform religious requirements – order God gave on Mount Sinai; on the other hand it is also regarded as a deep continuous tradition that is perpetually continued in Lithuanian Jewish culture based upon the past. In Lithuania as well as in the whole Eastern Europe, hidur micva was most strongly reflected in synagogue interior. The main focus in synagogue interior is on embellishment of aron kodešo and Tora. Embellishment of a sacred space and ritual objects was perceived as ‘holy work’ devoted to the worship of Almighty. This is how artists themselves called their work by proudly indicating authorship of their works. Usually artists performing ‘holy work’ were craftsmen, however, their works embodied a proper performance of hidur micva and devotion to ‘holy work’. Highly symbolic motifs were preserved through generations. Folk artists’ works reflected a synthesis of craft and spiritual learning: artistic expression was based upon truths of religious traditions by combining crafts and spiritual learning