Pilietinės visuomenės apraiškos Baltijos šalyse: nevyriausybinės organizacijos

Pilietinė visuomenė gali pasireikšti įvairiomis formomis: individų iniciatyvumu per socialinius judėjimus, asociacijas, nevyriausybines organizacijas, bendruomenes ir kitas organizacijas. […] Pažymėtina, kad išskirti vieną pilietinės visuomenės modelį arba diskursą yra sudėtinga, kaip ir pateikti vieną bendrą pilietinės visuomenės apibrėžimą. Atsižvelgiant į pilietinės visuomenės “koncepcijos” įvairovę, straipsnyje kaip viena iš pilietinės visuomenės apraiškų analizuojamas nevyriausybinių organizacijų sektorius. Čia jis suvokiamas kaip viešųjų komponentų (angl. public components) ryšys. Straipsnyje pateikiama empirinė analizėm kurios rezultatai matomi kaip kontrastas bendram pilietinės visuomenės suvokimui, pateikiamam daugelyje “naujos pilietinės visuomenės dalyvavimą” tiriančioje literatūroje, taip pat politinių sprendimų priėmėjų praktiniam diskursui. Straipsnyje vertinant piliečių dalyvavimą remiamasi Dahl’o demokratijos kriterijais: sprendimų priėmimo procesu, informacijos prieiga, teise burtis į asociacijas. Pasirinkti vertinimo kriterijai nulemia ir straipsnio struktūrą teorinės analizės kontekste. Straipsnyje taikomas lyginamasis metodas. Lyginamos trys Baltijos šalys: Estija, Latvija ir Lietuva.A civil society can have various forms of manifestation: individuals’ initiative in social movements, associations, non-governmental organisations, communities and other organisations. […] It has to be stressed that it is difficult to single out one model of civil society or discourse, and so is providing a single definition of the civil society. Considering the diversity of the civil society concept, the article analyses the non-governmental organisation sector as one of the manifestations of civil society. Here it is perceived as a relationship of public components. The article presents an empiric analysis, which has its results visible as a contrast to the general understanding of civil society as presented in most of the literature dealing with the “involvement of new civil society”, as well as the practical discourse of political decision makers. When analysing the involvement of citizen’s the article follows Dahl’s criteria of democracy: the decision-making process, availability of information, the right of association. The assessment criteria adopted define the structure of the article in the context of theoretical analysis. The article applies a method of comparison to compare three Baltic countries of Estonia, Latvia and Lithuania