Latvian ‘symbolic names’ in the Lithuanian press

Vienos iš latvių kalbos tikrinių vardų grupės – simbolinių pavadinimų – perteikimas lietuvių kalba kol kas mažai nagrinėtas. Šįkart pasirinkti aptarti būtent Latvijos gyvenimo realijas atspindintys simboliniai pavadinimai. Daugiausia remtasi pastarųjų penkerių metų Lietuvos spaudos leidiniuose aptiktais latviškais simboliniais pavadinimais. Šiai grupei priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų, bendrovių, firmų, poilsio centrų, pramogų kompleksų, taip pat sporto klubų ir komandų, spaudos leidinių ir kt. pavadinimai. Periferinė vieta tenka namų vardams (tai Latvijai būdinga tradicija). Straipsnyje apžvelgiama tik kai kurių kalbamųjų pavadinimų kalbinė raiška ir jų vartosena Lietuvos spaudoje, tik retais atvejais diferencijuojant juos pagal semantiką. Įvairi simbolinių pavadinimų grafinė raiška – jie išskiriami iš bendrojo originalo kalbos teksto kabutėmis, didžiosiomis raidėmis ar kitu šriftu. Šios nuostatos pageidautina laikytis ir perteikiant juos lietuvių kalba. Apibendrinant Lietuvos spaudos leidiniuose aptiktus latviškų simbolinių pavadinimų perteikimo pavyzdžius, galima teigti, kad kyla įvairių sunkumų. Dažniausiai susiduriama su nesugebėjimu tiksliai perteikti tuos diakritinius ženklus, kurie skiria lietuvių ir latvių kalbas – ilgąsias balses ir minkštąsias priebalses. Taip pat nelengva pasirinkti tinkamą žodžių tvarką sakinyje. Apskritai susidaro įspūdis, kad į simbolinių pavadinimų perteikimą spaudoje nedaug kreipiama dėmesio.The rendering into Lithuanian of one of the types of Latvian proper names – ‘symbolic names’ – is a field that has to date been little studied. On this occasion the author of the article has chosen to discuss these Latvian ‘symbolic names’, which reflect the reality of Latvian life. The research corpus used consisted mostly of Latvian ‘symbolic names’ that have been mentioned over the past 5 years in the Lithuanian press. These consist of the names of companies and products, institutions, shops, organisations, associations, firms, leisure centres, entertainment complexes, sports teams and clubs, press publications, etc. A peripheral place goes to house names (which is a typical Latvian tradition). The article looks at the linguistic expression of just a few of these types of names and their use in the Lithuanian press, only rarely differentiating them semantically. The typographic presentation of ‘symbolic names’ varies: in Latvian they are made to stand out from the rest of the text by the use of inverted commas, capital letters or a different font. These conventions should be maintained when they are rendered in Lithuanian. In general, it can be said that there are various difficulties in the field of the Lithuanian press’ rendering of Latvian ‘symbolic names’ in its pages. The most frequently encountered difficulty is the inability to correctly transliterate the Latvian diacritics that do not exist in Lithuanian: those that mark the long vowels and palatalised consonants. It is likewise not easy to choose a suitable word order (when the name composed of several words). Over all, the author of the article forms the impression that not much attention is paid to the issue of rendering Latvian ‘symbolic names’ in the Lithuanian press