Problems of demarcation of the border of the Republic of Two Nations with Russia in 1774-1775

Abiejų Tautų Respublikos teritorijos mažėjimo bei galutinio Lenkijos ir Lietuvos inkorporavimo į Rusijos, Prūsijos bei Austrijos sudėtį klausimais rašiusių autorių darbuose daugiausia akcentuojama išorinių sienų formavimosi eiga, nesigilinant į sienų nustatymo dokumentuose užfiksuotą to meto vidinio Abiejų Tautų Respublikos suskirstymo problematiką. Šiame straipsnyje, remiantis pirmojo padalijimo sutartimis, Nuolatinės tarybos dokumentais, Abiejų Tautų Respublikos demarkatorių pranešimais ir kitais šaltiniais, apžvelgiamas komisijos, skirtos sienos su Rusija demarkavimui sudarymas ir jos veikla 1774–1775 m., lyginamos tarpvalstybinėse sutartyse užfiksuotos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vaivadijų ribos su realia situacija XVIII a. paskutiniajame ketvirtyje. Išanalizavus demarkacinės komisijos raportus bei padalijimo dokumentų tekstus prieinama prie šių išvadų: 1) Pirmojo padalijimo sutarties tekste užfiksuotas vidinis rytinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vaivadijų administracinis suskirstymas neatitiko realios situacijos; 2) Rusijos užgrobiamų teritorijų aprašymas buvo parengtas remiantis klaidingai parengtu žemėlapiu; 3) Sienos demarkavimo komisijos darbas atskleidė Rusijos teritorinę ekspanciją; 4) Nuolatinei tarybai pateikti demarkacinės komisijos raportai, Lietuvos Metrikos dokumentų išrašai, pagrindžiantys Vitebsko ir Mstislavlio vaivadijų ribas, įgalina ištaisyti XVIII a. kartografų įvestas ir šiuolaikiniuose Abiejų Tautų Respublikos padalijimų žemėlapiuose tebekartojamas Minsko, Vitebsko ir Mstislavlio vaivadijų ribų klaidas.The works of authors who have written on questions of the diminution of the territory of the Commonwealth of Two Nations and of the final incorporation of Poland and Lithuania into Russia, Prussia, and Austria generally accent the course of the formation of the external borders without delving into the problems, recorded in the documents that established these borders, of the contemporary internal division of the Commonwealth. This article, on the basis of the first partition treaties, Permanent Council documents, reports by the demarcation commission, and other sources, reviews the creation of the commission for demarcating the border with Russia as well as its activities during 1774–1775 and compares the palatinate boundaries of the Grand Duchy of Lithuania that are fixed in international agreements with the real situation in the last quarter of the eighteenth century. After analysing the demarcation commission’s reports and the texts of the partition documents, the following conclusions can be drawn: The internal administrative division of the eastern palatinates of the Grand Duchy of Lithuania recorded in the text of the first partition treaty does not correspond to the actual situation. The description of the territories seized by Russia was prepared using an inaccurate map. The border demarcation commission’s work revealed Russia’s real territorial expansion. The demarcation commission reports enable us to correct the errors made by the eighteenth-century cartographers in the borders of the Minsk, Vitebsk, and Mstislavl palatinates and repeated in the maps for the partition