Pozityvios raidos indikatorių, vertintų naudojant internetinę apklausą ir spausdintus klausimynus, palyginimas paauglių imtyje

Internetinių klausimynų naudojimas tampa vis populiaresnė duomenų rinkimo priemonė, nes taip mažinamos tyrimo sąnaudos, tyrėjai gali susisiekti su sunkiau pasiekiamais tiriamaisiais. Tai labai patogu atliekant tęstinius, ypač jaunimo raidos, tyrimus, nes, baigę mokyklą, daug mokinių keičia savo gyvenamąją vietą, kai kurie jų išvyksta į užsienį. Tačiau internetinių apklausų taikymas, be minėtų pranašumų, turi ir trūkumų, į kuriuos būtina atsižvelgti. Pavyzdžiui, rezultatų, gautų taikant internetinius ir spausdintus klausimynus, derinimas, ir klausimyno formos poveikis tyrimui naudojamų skalių psichometriniams rodikliams. Šio tyrimo tikslas – nustatyti internetinės apklausos metodo tinkamumą paauglių psichologinėms charakteristikoms vertinti naudojant apklausą internetu ir palyginti dviejų klausimyno administravimo formų – elektroninės ir spausdintos – įtaką pozityvios jaunimo raidos rodikliams tęstiniame pozityvios jaunimo raidos tyrime. Tyrimo metu 1 030 dalyvių (17–19 metų), 505 berniukai ir 525 mergaitės, užpildė spausdintus klausimynus mokyklose, 132 (28 berniukai ir 104 mergaitės) užpildė tik internetinį klausimyno variantą, o 47 (15 berniukų ir 32 mergaitės) užpildė abi klausimyno versijas. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog paaugliai, apklausti internetinės apklausos būdu, nurodė mažiau socialiai pageidaujamo elgesio, bet apskritai internetinis apklausos būdas neturėjo poveikio pozityvios jaunimo raidos indikatorių vidurkiams, palyginti su tradiciniais, spausdintais, klausimynais. Internetinių klausimynų skalių vidinis suderinamumas, lyginant jį su spausdintų klausimynų skalių vidiniu suderinamumu, buvo geresnis arba panašus ir pozityvios raidos rodikliai, įvertinti abejomis klausimyno versijomis, buvo stipriai tarpusavyje susiję. Nerasta lyties ir klausimyno tipo sąveikos efekto, susijusio su paauglių pozityvios raidos vertinimu. Straipsnyje aptariami ir tyrimo ribotumai.The aim of this study was to evaluate the use of the online data collection method to survey adolescents about their psychological characteristics in a follow up-longitudinal study on positive youth development in order to test the psychometric equivalence of two assessment methods. 1030 participants (17–19 years old) completed paper-and-pencil questionnaires in schools (505 boys and 525 girls), 132 (28 boys and 104 girls) completed Internet-based questionnaires, and 47 (15 boys 32 girls) completed both, measuring positive development indicators. The findings suggest that adolescents report less socially desirable behaviour and active citizenship in Internet-based questionnaires, but generally Internet-based administration does not have any differences in the means values of positive development indicators as compared to paper-and-pencil administration. Internet-based questionnaires have higher or similar internal consistencies as compared with paper-and-pencil questionnaires and are highly correlated with each other when administered using Internet-based and paper-and-pencil assessment. There is no interaction effect of the Internet versus paper-and-pencil assessment and the sex of adolescents on the positive development indicators. Limitations of this study are discussed