Revealed Comparative Advantage: Theoretical Perspective and Analysis of Lithuanian Dairy Sector against EU-15

Straipsnyje nagrinėjamas atskleistojo santykinio pranašumo (RCA) indekso turinys, paskirtis ir metodolo¬ginės jo taikymo empiriniuose tyrimuose problemos. Prieš keturis dešimtmečius šį indeksą Bela Balassa pasiūlė kaip santykinio pranašumo empirinio tyrimo metodą. Nuo to laiko šis metodas toliau tobulinamas Vakarų akademinėje literatūroje ir plačiai naudojamas taikomosiose tarptautinės prekybos ir tarptautinio konkurencingumo studijose. Tačiau lietuviškojoje akademinėje literatūroje RCA metodas iki šiol beveik negvildentas, o taikomuosiuose tyrimuose naudotas tik fragmentiškai. RCA metodo praktinio taikymo taikomuosiuose tyrimuose galimybėms atskleisti straipsnyje pristatyti šio metodo empirinio tyrimo Lietuvos pieno sektoriuje prekybos su Europos Sąjungos šalių senbuvių (ES-15) mastu rezultatai. RCA indeksas apskaičiuotas pagal abipusio prekių eksporto metinių srautų 1996-2004 m. duomenis, ekstrahuotus iš Lietuvos statistikos bei Eurostato duomenų bazių. Skaičiavimai atlikti pagal KN kodų 2,4 arba 6 ženklų lygius agreguotas prekių grupes.The article analyses the content, purpose and methodological application of the revealed comparative advantage (RCA) index in empirical studies. Four decades ago this index was proposed by Bela Balassa as an empirical research method for measuring comparative advantage. Since then this method has been elaborated further in western scholarly papers and is widely used in applied studies of international trade and competitiveness. As regards Lithuanian academic literature, the RCA method has not been analysed in greater detail and has been applied in applied research on an occasional basis. To reveal practical application possibilities of the RCA method in applied research the article presents the findings of the empirical study of the trade of Lithuanian dairy sector with EU-15. The RCA index has been calculated on the basis of mutual export volumes of 1996-2004 extracted from the Lithuanian and Eurostat statistical databases. Calculations were made by CN codes 2, 4 or 6 for aggregate product groups