Features of Creative Work of the Choreographer Elegijus Bukaitis

Straipsnyje analizuojama vyresnės kartos lietuvių choreografo Elegijaus Bukaičio kūryba XX a. septintajame–devintajame dešimtmetyje, išryškinami jo statytų spektaklių režisūriniai bei choreografiniai principai, išskiriamos E. Bukaičio klasikinės choreografijos rekonstrukcijos (A. Adamo „Žizel“, P. Čaikovskio „Gulbių ežeras“), saviti klasikinio baleto repertuaro pastatymai (P. Čaikovskio „Spragtukas“) bei originalūs kūriniai pagal lietuvių kompozitorių muziką (A. Rekašiaus „Aistros“, „Aura“, E. Balsio „Eglė žalčių karalienė“), įvertinamas choreografo braižas aptariamojo laikotarpio Lietuvos baleto repertuaro bei choreografinės kūrybos kontekste.The article analyzes the work of Elegijus Bukaitis, a Lithuanian choreographer of the elder generation, in the seventh through the ninth decades of the 20th century, highlighting the directional and choreographic principles of his plays, distinguishing E. Bukaitis’ reconstructions of classical choreography (A. Adam’s Giselle, P. Tchaikovsky‘s Swan Lake) and unique productions of classical ballet repertoires (P. Tchaikovsky‘s Nutcracker), as well as original creations using the music of Lithuanian composers (A. Rekašius’ Aistros, Aura, E. Balsys’ Eglė žalčių karalienė); the choreographer’s touch is evaluated in the context of Lithuanian ballet repertoires and choreographic works of the time