Women in short stories of Juozas Aputis

Straipsnyje analizuojamas ir interpretuojamas pluoštas Nacionalinės premijos laureato Juozo Apučio novelių, kuriose į pirmą planą iškelti moterų paveikslai. Nuo kasdienės buities iki filosofinio būties apmąstymo, nuo romantiškos meilės iki visą gyvenimą skaudžiai rėžiančių jos šukių, nuo neįmenamos paslapties iki akivaizdaus tragizmo, nuo psichologiškai niuansuotų situacijų iki neišsprendžiamų koalizijų, nuo moters ir apskritai žmogaus prigimtyje slypinčių priešingybių iki istorinio laiko diktuojamų sąlygų ir jo lemiamų sprendimų – tokiais parametrais galima apibrėžti Apučio novelistikoje vaizduojamų moterų gyvenimus ir likimus, charakterius ir situacijas, kuriose jie lemtingai išbandomi. Realistinis buities piešinys, gilios psichologinės asmenybės atodangos, sąlygiškas, paraboliškas, simbolinis vaizdas, - tokia stilistinių raiškos priemonių įvairovė. Apučio novelistikoje sutinkamos moterys reikšmingai praturtina žmogaus sampratą ne tik jo kūryboje, bet ir visoje lietuvių literatūroje.The article analyses and interprets several stories with women portraits in the foreground written by Juozas Aputis, the winner of the National prize. From everyday life to philosophical reflection of existence, from romantic love to its hurtful splinters extending fro life, from deep secret to manifested tragedy, from psychologically subtle situation to unsolvable collisions, from the opposition hidden in the nature of a women and human being in general to the conditions defined by historical time and its crucial decisions. These parameters define the portrayed women lives and fates, characters and situations where they are fatally tested. Realistic picture of life, deep psychological exposure of the personality, relative, parabola and symbolic view show the diversity of the means of stylistic expression. Women in Aputis stories significantly enrich understanding of human being not only in his creation but in the whole Lithuanian literature as well