Išsamioji ekologija ir transasmeninė identifikacija

Straipsnyje yra analizuojama išsamioji ekologija ir transasmeninė identifikacija. Kryptinga sąmonės transformacijos idėja orientuoja į transasmeninę identifikaciją su gamtine aplinka, pažymi būdingąją (neinstrumentinę) gamtos ir žmogaus gyvenimo vertę, ontologijos ir psichologijos sąveikos problemas. 1866 m. vokiečių biologui E. Haeckeliui į mokslinę apyvartą įtraukus terminą ekologija, ilgainiui jo vartojimo sritis išplito ir, pradėjusi savo kelią nuo Aristotelio natūrfilosofinių darbų, ekologija vėl pateko į filosofijos akiratį. Ekologinė filosofija - tai ekologinės pusiausvyros ir darnos filosofija. Nauja asmenybės ir identiteto samprata bei subjekto pozicija, skatinanti plėtoti bendrą požiūrį į pasaulį, kuris nulemia žmogaus harmoniją su gamta, gamtos vidinės vertės, biosferos būtybių lygybės pripažinimą, yra formuluojama išsamiosios ekologijos, kurios kūrėju yra laikomas Arne Naessas, kryptyje. Įprastą aksiologinio santykio su natūralia gyvenamąja aplinka vertinimą į psichologiškai naują "transasmeninę" prasmę keičia W. Foxo transasmeninė ekologija. A. Naesso ekosofija gali būti tapatinama su W. Foxo transasmeniniu variantu.In the philosophy of human's relations with nature, the idea of transformation of a conscious consciousness, orienting towards transpersonal identification with natural environment and emphasizing the problems of philosophical ontology and psychology is gaining more and more popularity. This trend of ethics is called deep ecology, and its originator is A. Naess. Other authors following the above-mentioned ideas or expanding the perception of and care for a larger ecological Self have created ecosophies which are very similar to those of Naess. W. Fox suggests to call deep ecology transpersonal by changing the usual axiological evaluation of the relation with natural living environment into a psychologically new "transpersonal" meaning