Geopolitical projections of new Lithuanian foreign policy

Straipsnyje, remiantis konvencinio konstruktyvizmo (A.Wendt) tarptautinių santykių teorija ir kritinės geopolitikos prielaidomis, analizuojami veiksniai, nulėmę Lietuvos užsienio politikos prioritetus po įstojimo į NATO ir ES. Keliama hipotezė, kad formuluojant naujos Lietuvos užsienio politikos prioritetus, didelę įtaką jų pasirinkimui turėjo šalies tapatybė, tiksliau – tapatybės įtvirtinimo klausimas. Naudojantis diskurso analizės ir turinio (content) analizės metodais, straipsnyje atskleidžiama, kad Lietuvos užsienio politikos prioritetai suformuluoti siekiant sukurti ir įtvirtinti naują Lietuvos tapatybę tarptautinėje arenoje. Ši naujoji tapatybė – regiono lyderis. Teigiama, kad galimybė ir poreikis kurtį naują tarptautinę Lietuvos tapatybę atsirado po to, kai buvo pasiekti po nepriklausomybės atgavimo iškelti svarbiausi užsienio politikos tikslai – tapti NATO ir Europos Sąjungos nare. Šie pokyčiai įvardijami kaip pasikeitimai struktūrinėje aplinkoje, kurie reikalavo peržiūrėti vyraujančias idėjas apie užsienio politiką ir jos tikslus. Straipsnyje atskleidžiama idėjinių veiksnių svarba analizuojant užsienio politikos procesus ir teigiama, kad idėjos, kartu su materialiomis prielaidomis (geografija, technologijomis), yra lygiaverčiai veiksniai, į kuriuos būtina atsižvelgti, siekiant adekvačiai suprasti ir paaiškinti Lietuvos užsienio politiką.Based on the theory of international relations of conventional constructivism (A.Wendt) and on the premises of critical geopolitics, the article analyzes the forces that determined the priorities of Lithuanian foreign policy after its ascension to NATO and the EU. The hypothesis is proposed that formulation of the priorities of the new Lithuanian foreign policy was influenced, to a large degree, by country’s identity, or rather, by the whole question of identity consolidation. Using the methods of discourse and content analyses, the article points out that the priorities of Lithuanian foreign policy were formulated in an attempt to create and establish Lithuania’s new identity in the international arena. This new identity consists of becoming a leader of the region. It is asserted that the opportunity and the need for creating Lithuania’s new international identity emerged after the most important objectives since the independence were accomplished, namely, becoming a member of NATO and the EU. These changes are articulated as alterations in structural environment, forcing one to revise the prevailing ideas about foreign policy and their goals. The article reveals the importance of ideological forces in analyzing the process of foreign policy. It also asserts that ideas, being on the same par as material assumptions (geography, technologies), need to be considered in order to adequately understand and to explain Lithuanian foreign policy