The Lithuanian Dimension of the Activities of Adam Gottlob Casparini

Adamo Gottlobo Casparini (1715-1788) vargonų paveldas – ryškus vėlyvojo baroko epochos pėdsakas Lietuvos vargonų istorijoje. Straipsnyje nuosekliai plėtojamas teiginys, kad A. G. Casparini vargonų užsakymas ir jų statyba buvo ne išimtinis muzikinio gyvenimo įvykis, bet dėsninga kultūrinės raidos apraiška. Šiam teiginiui argumentuoti bei kultūrinei situacijai nušviesti yra analizuojami išlikę autentiški dokumentai (J. Adlungo, C. P. E. Bacho, J. D. Hollando, G. Forsterio veikalai bei raštai), apžvelgiamas Lietuvoje tuo metu besireiškiančių muzikos kūrėjų paveldas. Pateikiami duomenys apie Casparini vargondirbių giminę, plačiau pristatoma A. G. Casparini asmenybė. Įvertinami mažiau žinomi faktai, susiję su A. G. Casparini 1776 m. pastatytais Vilniaus Šv. Dvasios (dominikonų) bažnyčios vargonais. Daug dėmesio skirta Lietuvoje tuo metu gyvenusių Johanno Hollando (1746-1827) ir Dietricho Ewaldo von Grotthusso (1751-1786) kūrybai. Detaliai apibūdintos kultūrinės ir istorinės sąlygos bei aplinkybės, lėmusios A. G. Casparini veiklą Lietuvoje, akcentuota bendraeuropinės meninės integracijos intencija kaip reikšminga Lietuvos XVIII a. antrosios pusės muzikinės raidos apraiška. Ypatingai pažymėta, kad Casparini bei kitų to meto Lietuvoje kūrusių muzikų sąsajos su iškiliausiais Europos menininkais – XVIII a. Lietuvos muzikos paveldui išliekamąją vertę suteikiantis veiksnys.The organ heritage of Adam Gottlob Casparini (1715-1788) is a distinct late-Baroque mark in the history of Lithuanian organs. The paper develops with consistency the idea that the commission and production of A. G. Casparini’s organs were a regular manifestation of cultural development rather than an exceptional event of musical life. This idea is supported by and the cultural situation is based on analysis of authentic documents available (works of J. Adlung, C. P. E. Bach, J. D. Holland and G. Forster). The study also surveys the heritage of composers that were active in Lithuania at that time. The author provides information about the Casparini family of organ builders, focusing on A. G. Casparini’s personality in greater detail. The paper gives an evaluation of less familiar facts relating to the organ of the Church of the Holy Spirit (Dominican Church) in Vilnius built by A. G. Casparini in 1776. A lot of attention is devoted to the creative work of Johann Holland (1746-1827) and Dietrich Ewald von Grotthuss (1751-1786) who resided in Lithuania at that time. The author defines in detail the cultural and historical conditions that determined A. G. Casparini’s activities in Lithuania, emphasises the intent of pan-European artistic integration as a significant manifestation of Lithuania's musical development in the second half of the 18th c. It should be stressed in particular that relations of Casparini and other musicians who composed in Lithuania back them with the most outstanding European artists are a factor that grants a long term value to the 18th-c. Lithuanian music heritage