Restoration history of in Pažaislis Monastery Frescoes

Straipsnyje analizuojama al fresco bei al secco technika tapytų Pažaislio vienuolyno architektūros ansamblio sienų tapybos paveikslų restauracijos raida. Siekiama ištirti ir įvertinti Pažaislio vienuolyno architektūros ansamblio sienų tapybos paveikslų restauraciją paveldosaugos aspektu (aptariama bei vertinama M. A. Pallonio teptukui priklausančių sienų tapybos paveikslų restauracijos istorija, kuri prasidėjo apie 1976 m.). Pažaislio architektūros ansamblio sienų tapybos restauracija vertinama remiantis Lietuvoje galiojančiu Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu bei 1964 m. Venecijos chartija. Vertinant freskų restauravimo kokybę konstatuojama, jog Pažaislyje nuo pat pradžių autentiškumas buvo saugotas. Pati tapyba restauruota korektiškai ir pagarbiai, vengta pridėti tai, ko nėra buvę. Ypač didelio restauratoriaus įsijautimo į menininko vaidmenį neaptikta. Pažaislio freskų autentiškumas (kuris yra lemiamas kriterijus vertinant paveldo išteklius) nekelia abejonių. Kita vertus, šiuolaikinis restauratorius privalo restauraciją pradėti tik nustačius kūrinio „ligos“ diagnozę, o Pažaislyje būta atvejų, kai nesilaikyta esminės nuostatos, kad kūrinys gali būti restauruojamas tik po išsamių tyrimų bei rekomendacijų. Šiuolaikinė italų restauratorių patirtis įrodo, kad labai svarbus kruopštus tapybos paviršiaus valymas ir freskų mokslinio tyrimo metodų (kaip mikrofotografija, makrofotografija, infraraudonųjų spindulių fotografija, apšvitinimas infraraudonaisiais spinduliais, ultravioletinių spindulių fotografija ir kt.) taikymas bei sienų tapybos restauracijos grafinis dokumentavimas.The paper analyses wall paintings in “al fresco” and “al secco” manner and their restoration in the architectural ensemble of Pažaislis monastery. It is worth reminding that the frescoes of Archangel Michael were painted by Palloni in Pažaislis complex of the church and monastery in 1674-1685. During the soviet times the Pažaislis complex was declared a cultural monument. The article reveals that evaluating the efforts of the restorers, the authenticity of the wall paintings was preserved. The paintings were restored correctly avoiding any addition of the new elements. It is shown that in the places of great loss preference of conservation prevailed. On the other hand, the regulation that a work of art can be restored only after a detailed investigation and analysis has been made was always followed in the past. For example, in 1990 the investigation (even the chemical analysis) of the frescoes was not carried out before the restoration of the wall paintings in the church porch. Furthermore, seeking to discover restoration problems of Pažaislis frescos experience of the Italian restorers (e.g., the Masaccio fresco “Saint Trinity” restored in 2001) was analysed. The conclusion is drawn that one of the most important means used by the Italian restorers is especially accurate cleaning of the surface of a painting. Also, great attention is paid to such scientific investigation methods of frescoes as “microphotography, macro photography, infrared photography, infrared irradiation, ultraviolet photography, ultraviolet fluorescence”, etc. Finally the importance of “graphical documentation” of wall paintings in Italy is emphasised