Administrators of the Vilnius Diocese - hostages of Russia's policies (in 1798-1918)

Straipsnyje apibūdinama 17 Vilniaus vyskupijos vyskupų ordinarų ir vyskupijos administratorių, kaip bažnyčios hierarchų, imperijos piliečių ir savo tautos atstovų, veikla, ypač iškeliama jų politinio ir tautinio lojalumo dilema. Šio lojalumo raiška ir kaita priklausė nuo politinės sistemos ir luominės-socialinės santvarkos, jų pačių, kaip savo visuomenės atstovų, politinės ir tautinės kultūros, istorinio tautinio tradicionalizmo, nuo buvusios bendros politinės tautos link keleto etnokultūrinių tautų evoliucijos. Katalikų Bažnyčios hierarchams įtaką darė ne tiek bendroji politinė situacija, kiek Bažnyčios ir katalikų teisių ribojimo stiprėjimas, Rusijos politinė evoliucija nuo imperinio biurokratinio patriotizmo link etnoreliginio nacionalizmo. Parodyta dėl to kylanti valdytojų politinio lojalumo ir Bažnyčios bei tautos interesų suvokimo priešprieša. Modernėjant visuomenei ir stiprėjant represinei valdžios politikai, vyskupijos valdytojams iškilo neatidėliotinas uždavinys palaikyti multietinės katalikų bendruomenės konsolidaciją plėtojant tradiciškai religinėje praktikoje įsigalėjusios lenkų kalbos funkcijas ar toleruoti potencialių „liaudinių“ tautų kalbas. Šalia kontraversiškų tautinių sprendimų valdytojai pirmenybę teikė Bažnyčios polonizacijai kaip jos vienybės garantui. Kai hierarchai Bažnyčios ir tautos interesus imdavo kelti aukščiau politinių įsipareigojimų, jie būdavo represuojami.The article describes the activities of the 17 bishops and diocesan administrators of the Vilnius Diocese as Church hierarchs, citizens of the empire, and representatives of their nations with particular attention to the dilemma of their political and national loyalty. The expression and changes of this loyalty depended on the political system and class-social order, on the hierarchs themselves as representatives of their societies, on political and national culture, on historical national traditionalism, and on the evolution of the former common political nation to several ethno-cultural nations. The hierarchs of the Catholic Church were influenced not so much by the general political situation as by the tightening of the restrictions on the rights of the Church and Catholics, by Russia’s political evolution from imperial bureaucratic patriotism toward ethno-religious nationalism. The arising opposition between the political loyalty of the administrators and the comprehension of the interests of the Church and nation is presented. As society became more modern and the repressive policies of the authorities became stronger, the administrators of the diocese were confronted with the immediate task of maintaining the consolidation of the multi-ethnic Catholic societies either by expanding the traditionally well-established functions of the Polish language in religious practices or by tolerating the languages of the potential “people’s” nations. Besides the controversial nationality decisions, the administrators gave priority to the Polonization of the Church as a guarantee of its unity. Whenever the hierarchs began to raise the interests of the Church and nation higher than political obligations, they were repressed