Lozorius Zengštokas. Giesmes Chriksczionischkos ir Duchaunischkos ir jų šaltiniai

2005 metų pradžioje „Baltų lankų“ leidykla išleido Lozoriaus Zengštoko 1612 metų giesmyną Giesmes Chrikszionischkos ir Duchaunischos. Leidinys pradedamas knygos parengėjo Guido Michelinio dvikalbiu „Įvadu“. Po jo fotografuotiniu būdu spausdinamas Lozoriaus Zengštoko giesmyno tekstas su šaltiniais, Berlyno egzemplioriuje esančių giesmių perrašymai su šaltiniais, 3 priedai, iš kurių tik pirmas – „ Vilniaus egzemplioriuje trūkstami lapai ir rankraštinės giesmės iš Berlyno egzemplioriaus“ – yra tiesiogiai susijęs su Zengštoko giesmynu (antras ir trečias, t.y. „Keli pavyzdžiai iš 1588 m. Karaliaučiuje išleisto giesmyno Geistliche Lieder und Psalmen“ ir „Keli pavyzdžiai iš 1599 m. Niurnberge išleisto giesmyno Geistliche Lieder und Psalmen“ yra daugiau iliustracinio pobūdžio), o pabaigoje – „Šaltiniai ir bibliografija“ bei „Giedamų tekstų sąrašas pagal pirmąsias eilutes“. Įvade parengėjas, nurodęs Lozoriaus Zengštoko giesmyno ryšį su ankstesniais Martyno Mažvydo ir Jono Bretkūno giesmynais bei apibūdinęs du iki mūsų dienų išlikusius giesmyno egzempliorius, pabrėžia, jog dėl to, kad 50 giesmių tekstai iki Zengštoko leidimo buvo publikuoti daugiau nei kartą, rengiant šį leidinį kilo klausimas, kurį lietuvišką variantą pateikti šalia fotografuotinio teksto: Mažvydo ar Bretkūno. Pasirinkimą lėmė svarbus faktas, jog Zengštokas, perspausdindamas tekstus, dažniau rėmėsi paskutiniu jų leidimu, t.y. 1589 m. knygomis, todėl šalia fotografuotinio teksto pateikiamas Bretkūno nurodytas lietuviškas šaltinis, išnašose aptariant tuos atvejus, kai buvo pakeista morfologija, leksika ar sintaksė.In the beginning of 2005 the Baltų Lankos publishing house published the “Giesmes Chrikszionischkos ir Duchaunischos” hymnbook, compiled by Lazarus Sengstock in 1612. The bilingual introduction is presented by Guido Michelini. The book contains photographs of the text of Lazarus Sengstock’s hymnbook specifying the sources, transcriptions of the hymns of the Berlin copy indicating the sources and three annexes, of which only the first one – “The Pages, Missing in the Vilnius Copy and Manuscripts of Hymns from the Berlin Copy” – is directly related to the Sengstock’s hymnbook (the second and third, i. e. “Several Examples from the Geistliche Lieder und Psalmen Hymnbook, published in Konigsberg in 1588” and “Several Examples from the Geistliche Lieder und Psalmen Hymnbook, published in Nurnberg in 1599” are of an illustrative character) as well as “Sources and References” and “The List of Hymn Texts according to the First Lines”. In his introduction the compiler, after stressing the relation between Lazarus Sengstock’s hymnbook and the early hymnbooks of Martynas Mažvydas and Jonas Bretkūnas and upon describing the two copies of the hymnbook, which remained in existence, stresses that due to the fact that the texts of 50 hymns, prior to their publication by Sengstock were published more than one time, when preparing the publication the question arose in regard to which Lithuanian variant should be presented besides the photographed text: Mažvydas’s or Bretkūnas’s. The choice was determined by the important fact that Sengstock, when rewriting the texts, referred more to their latest publication, i. e. the books of 1589 therefore the Lithuanian source, specified by Bretkūnas is presented beside the photographic text, with the footnotes discussing the cases of changes of morphology, lexis or syntax