From the history of Cistercians’ musical life in Lithuania

Straipsnyje nagrinėjami vėlyvaisiais viduramžiais gyvavę kai kurie Lietuvos bažnytinės muzikos bruožai. Iš Lenkijos į Lietuvą XV a. viduryje atvykę bernardinų ordino vienuoliai perkėlė į šalį savo ordino muzikinio gyvenimo tradicijas. Greta grigališko choralo ordino narių pastangomis, Lietuvoje plito ir originalios katalikiškos giesmės sukurtos Wladislovo iš Glienovo. Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekoje saugomame rankraštyje ( F 22-90), kuris buvo sudarytas XV a. viduryje, yra įrašytos Liber generationis - šv. Mato evangelijos teksto fragmentas. Tai Lietuvoje seniausias iki šiol žinomas daugiabalsės muzikos pavyzdys - choralinės polifonijos plėtotė kuri yra priskirtina lydinės dermės (modus) grupei. Lietuvoje gyvavusią ilgaamžę grigališko choralo teorijos sampratą liudiją XVIII a. pabaigos - XIX a. pradžios Trakų bernardinų vienuolyno giesmynas, saugomas Vilniaus universiteto Rankraščių skyriuje (F 45-55a). Jame įrašyta grigališko choralo teorijos dalis bei pateikiamos heksakordų išdėstymo scehemos siekiančios Guido d.Arezzo laikų teoriją. Tai liudija, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vienuolynuose labai ilgai gyvavo senos choralo teorinės žinios.The article examines the development of church music in Lithuania in the late Middle Ages. It discusses the musical activity of the Cistercian order and musical manuscripts from the 15th to the 18th century that were preserved by Cistercian monasteries. Following the arrival of the Cistercian monks to Lithuania from Poland in the mid-15th century, many of their liturgical and musical traditions were absorbed. Alongside with the Gregorian chant, new and original chants were spreading. Among the most famous authors was Wladysław z Gielniowa. This article discusses the spread of chants and their translations into Lithuanian. It presents also the earliestknown example of multi-vocal polyphony in Lithuania, Liber generationis, which is based on a fragment from the Gospel According to Matthew. It has been included in the manuscript of liturgical texts compiled in the mid- 15th century, which was possessed by the Cistercian monastery in Vilnius. The article discusses the stylistic features of this chant composition. The final part of the article analyses the material that appears in the hymnal of the Cistercian monastery in Trakai. It describes the distinctive features of chant theory in Lithuania and highlights that within the Cistercian context, the old chant theory established in the Middle Ages continued to hold sway well until the early 19th century