Procedural Fairness in the Lithuanian Criminal Justice

Monografijos analizės objektas - subjektyvi teisingumo samprata. Autoriai pabrėžia teisingumo svarbą visuomeninėms institucijoms, tačiau tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, jog žmonių ir teisinės visuomenės atstovų požiūris į tai, kas laikoma teisingu ginčo sprendimu, skiriasi. Teisininkai labiau akcentuoja objektyvųjį teisingumą, t.y. įstatymų numatytų reikalavimų laikymąsi sprendžiant ginčą, tuo tarpu subjektyvusis teisingumas (teisinių ginčų dalyvių nuostatos, išgyvenimai, ir pan.) paliekamas nuošalyje. Autorių siekis yra įrodyti ginčo sprendimo procedūros įtaką subjektyviam ginčo šalių pasitenkinimui teisinio ginčo sprendimu. Išskiriamos dvi procedūrinio teisingumo tyrimo kryptys: procedūrinio teisingumo padarinių tyrimas ir veiksnių, sukeliančių suvokto teisingumo jausmą, tyrimas. Remdamiesi užsienio šalyse atliktais procedūrinio teisingumo tyrimais ir išsamia Lietuvos baudžiamojo proceso analize, autoriai formuluoja prielaidą, kad teismo procedūrų teisingumo vertinimui didžiausią įtaką daro teisėjo elgesys ir kaltinamojo subjektyvus teismo vaizdas. Siekiant įvertinti procedūrinio teisingumo nuostatų realizavimą praktikoje atliktas empirinis tyrimas – tam pasirinktas stebėjimo metodas (teisminio ginčų nagrinėjimo stebėjimas teismo posėdžių salėje) ir kognityvinio interviu metodika (ikiteisminiam tyrimui įvertinti). Daroma išvada, jog nepakankamą procedūrinio teisingumo reikalavimų įgyvendinimą lemia teisėjų nenoras ar nesugebėjimas išnaudoti turimas galimybes. Taipogi pabrėžiama ginčo šalių turimų teisių apimties įtaka teisinių procedūrų teisingumo suvokimui.The object of analysis of the monograph is a subjective understanding of fairness. The authors stress the significance of fairness for public institutions, at the same time turning the attention to the fact that the views of the public and representatives of law community to a fair dispute resolution are different. Lawyers tend to focus more on objective fairness, i.e. compliance with the requirements set by law in dispute solving, whereas, subjective fairness (attitudes, experiences of parties to legal disputes, etc.) are set aside. The intention of the authors is to demonstrate the influence of dispute solution procedures upon subjective satisfaction of the parties to the dispute in the resolution of the dispute. Distinction is made between two study trends of procedural fairness: outcomes of procedural fairness and factors leading to the sense of fairness. Relying on the research of procedural fairness carried out abroad and on the extensive analysis of the Lithuanian criminal procedure, the authors come up with an assumption that the feeling of procedural fairness is to a large extent influenced by the judge's behaviour and the defendant’s subjective image of the court. An empirical study has been carried out in order to assess the practical implementation of attitudes to procedural fairness. For these purposes, a method of observation (observation of judicial disputes in the court room) and the methodology of a cognitive interview (in order to assess the pre-trial investigation) have been chosen. Conclusions state that insufficient implementation of the requirements of procedural fairness is caused by the unwillingness or inability of judges to make use of available possibilities. In addition, emphasis is made on the importance which the extent of rights available to the parties to a dispute plays in the understanding of fairness of legal procedures