Tendencies of intermediation in situation of people with visions loss

Šio straipsnio objektas yra socialinės paramos pobūdis neregių integracijos į darbo rinką požiūriu. Kokiomis individualiomis ir kolektyvinėmis pastangomis įmanoma pasiekti realią neįgalių asmenų (mūsų tyrimo atveju – neregių) integraciją į atvirą darbo rinką? Ar teikiama socialinė parama skatina neregį ieškoti galimybių prisitaikyti ir įsitvirtinti atviroje darbo rinkoje? Šie probleminiai klausimai nurodo bendrąją straipsnyje nagrinėjamą problematiką. Pristatomo tyrimo tikslas – atskleisti ir įvertinti esmines tarpininkavimo institucijos neregių įsidarbinimo klausimu kategorijas, parodyti jų turinį ir įvertinti raišką. Remiamasi hipotetine prielaida, kad neregių įsidarbinimo požiūriu per mažai įvertintas tarpininkavo poreikis. Egzistuojanti tarpininkavimo institucija nepakankamai orientuota į neregių galimybių atviroje darbo rinkoje plėtotę.The object of the article of social assistance in terms of integration of the blind into the labour market. What are individual and collective efforts that make it possible to achieve real integration of the disabled (in our case – persons with sight loss) into the open labour market? Does the social assistance encourage a blind person to look for opportunities to adapt and establish in the open labour market? These problematic issues identify the general problem considered in the article. The aim of the research is to reveal and assess essential categories of intermediation institution involved in employment of the blind, show their contents and assess the ways they are manifested. The article is based on a hypothetical assumption that in terms of employment of the blind the need for intermediation has been little estimated. The existent intermediation institution is insufficiently oriented to the development of possibilities of the blind in the open labour market