Impact of a Country's Economic Development on Corrupt Relationships

Straipsnio tikslas – atskleisti šalies ekonominio išsivystymo lygio įtaką korupcinių santykių plėtrai, korupcinių rinkų formavimuisi. Glaudus koreliacinis ryšys tarp korupcijos suvokimo indekso ir šalies bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui rodo, kad korupcinė veika labai priklauso nuo individo asmeninės gerovės, jo gaunamo darbo užmokesčio. Valstybinės institucijos darbuotojų samdą vykdo monopsonijos sąlygomis, o jų sukuriamą produktą vartotojui įkainoja tobulos konkurencijos sąlygomis. Tai suteikia postūmį korupcinei veikai, nes valstybės biudžeto lėšomis apmokami darbuotojai (medikai, policininkai, muitininkai ir kt.) lengvai apskaičiuoja, kad jų sukuriamas ribinis pajamų produktas yra žymiai didesnis, nei valstybės finansinėmis galimybėmis pagrįstas jų darbo užmokestis. Neuždirbdami to kas jiems jų nuomone objektyviai priklauso šie darbuototojai įgauna motyvą taikyti tokius darbo metodus, kurie leistų gauti ne tik teisėtas , bet ir korupcines pajamas. Rezultate susiformuoja dvi tų pačių paslaugų rinkos – legali ir korupcinė. Jų sąryšis pasireiškia tuo, kad abiejose rinkose paslaugas teikia vieni ir tie patys asmenys. Tik nuo jų sprendimo priklauso kuri paslauga bus kuriama legalioje, o kuri korupcinėje rinkoje. Legalios rinkos kainos tarnauja kainoraščiu korupcinės rinkos sandoriams įkainoti.The goal of the article is to uncover the impact of country’s economic development on the extent of corrupt relations, emergence of corrupt markets. Close correlation between corruption perception index and country’s gross domestic product per capita indicates that corrupt activities are greatly influenced by individual’s personal well-being, the salary he derives. State institutions hire employees under the conditions of monopsony, whereas the products they create for consumers are priced in conditions of perfect competition. Such situation promotes corrupt activities, because employees paid from state budget funds (medical staff, police, customs officials and others) easily calculate that marginal income product they create is far larger than their remuneration determined by the state’s financial capacity. Failing to earn what – in their opinion – should objectively belong to them, these employees acquire the motive to use working methods that would enable them to derive not only legitimate, but also corrupt income. As a result, there emerge two markets for the same services – one legal and one corrupt. The relation between them lies in the fact that in both markets services are provided by the same individuals. Only they decide which services shall be provided in the legitimate and which in the corrupt market. Prices of the legal market serve as a price menu used to set a tag on transactions in the corrupt market