Process of television transformations

Televizija – universalios prigimties masinės komunikacijos priemonė. Jos unikalumą lemia dvejopa komunikacinė prigimtis: savarankiškų kūrinių retransliuotojos ir savos produkcijos transliuotojos. Nors Lietuvos televizijas veikė ideologiniai veiksniai, jų raida atspindi bendras audiovizualinės žiniasklaidos tendencijas. Vienas aspektų – technologijų kaita. Televizija susiejo dokumentinį gyvenimo atspindėjimą, teatro, fotografijos ir kinematografo raišką. Technologinės transformacijos keitė televizijos estetiką. Iš pradžių buvo plėtojamos simultaniškumo, tiesioginės transliacijos teorijos, įdiegus vaizdo fiksavimo ir montažo technologijas, televizijos programose atsirado daugiau kinematografo raiškos priemonių, aiškiau skyrėsi vaidybiniai ir dokumentiniai žanrai. Paskutiniame XX a. dešimtmetyje prasidėjo naujas televizijos žanrų konvergencijos etapas. Dokumentines televizijos programas persmelkė vaidybiškumas, stereotipinės dramaturgijos formos. Imta slėpti žanro prigimtį ir kurti mišrius vaidybinius dokumentinius žanrus (dokumentinė drama, pokalbių šou, realybės šou). Klasikiniai dramaturgijos žanrai adaptuojami atsižvelgiant į komunikacijos sąlygas: transliuojama neapibrėžtai ir neįdėmiai auditorijai, konkuruojama su kitų kanalų laidomis. Televizija ėmė taikyti serijinį programų tiražavimą, sukūrė specifines dramaturgijos ir ryšio su auditorija formas. Straipsnyje Lietuvos televizijų raida atskleista pasaulio televizijų kaitos kontekste. Apžvelgta raiškos būdų, programos komponentų, estetinių principų kaita, dokumentikos ir vaidybos santykis, žanrų konvergencijos procesasTelevision is the means of mass communication of a universal nature. Its uniqueness results from ambivalent communication nature: as the re-broadcaster of independent works and broadcaster own production. Although Lithuanian televisions were affected by ideological factors, their development reflects common the tendencies of audiovisual media. One of the aspects is technological change. Television associated documentary portrayal of life, the expression of theatre, photography and cinematography. Technological transformations altered the aesthetics of television. Primarily the theories of synchronicity and life broadcasting were developed, and implementation of image capturing and montage technologies, a greater number of means of expression appeared in television programmes and feature and documentary genres became more distinct. The new phase of television genre convergence started in the last decade of the 20th century. Documentary television programmes were replete with dramatics, stereotypical forms of dramaturgy. They stated concealing the nature of a genre and combining feature documentary genres (documentary drama, talk show, reality show). Classical genres of dramaturgy are being adapted in respect of communication conditions: broadcasting to indefinite and inattentive audience, competition with the programmes of other channels. The article reveals the development of Lithuanian televisions in the context of change of world’s televisions. Review is given as to change of means of expression, programme components, aesthetic principals, relation of documentary and feature, the process of genre convergence