Education of people of German origin in Greater Poland in the first years after the end of World War II. Selected examples

W pierwszych miesiącach po zakończeniu II wojny światowej zagadnieniem burzliwie dyskutowanym na forum społeczności Wielkopolski była edukacja dzieci należących do mniejszości narodowych oraz kwestia nauczania przez nauczycieli, którzy w okresie wojny określali się nie jako Polacy, a tylko wskazywali swoje obce pochodzenie. Kluczowym zagadnieniem dającym podstawę do weryfikacji było figurowanie na sporządzanej przez okupanta Deutsche Volksliste oraz przynależność do Związku Wydajnych Polaków (Leistungspolen). Trauma okresu wojny i okupacji miała decydujący wpływ na funkcjonowanie poszczególnych szkół, zwłaszcza tych najniższego szczebla, gdzie dzięki stosunkom sąsiedzkim najczęściej bezbłędnie wskazywano dzieci wywodzące się z rodzin identyfikowanych jako proniemieckie, które nierzadko dyskryminowały bądź prześladowały Polaków w latach 1939–1945. Podobna sytuacja dotyczyła środowiska nauczycielskiego – z racji elitarnego charakteru tego zawodu pożądane od osób uczących przyszłe pokolenia Polaków były wzorowe postawy w okresie wojny – od tej reguły wyłamały się jedynie pojedyncze osoby.Vokiečių kilmės asmenų mokymas Didžiosios Lenkijos regione pirmaisiais metais pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Pasirinkti pavyzdžiai Santrauka Per pirmuosius mėnesius II pasauliniam karui pasibaigus Didžiosios Lenkijos regiono bendruomenių forume itin audringai buvo svarstomas tautinių mažumų vaikų švietimo klausimas. Taip pat buvo diskutuojama mokytojų, karo metu prisistačiusių kaip lenkai, bet nurodydavusių savo užsienietišką kilmę, klausimu. Pagrindinis kriterijus šių mokytojų lenkiškai tautybei patikrinti buvo jų buvimas okupantų sukurtuose „Deutsche Volksliste“ sąrašuose arba narystė taip vadinamojoje „Efektyvių Lenkų Sąjungoje“ (vok. Leistungspolen). Karo ir okupacijos traumos taip pat turėjo lemiamos įtakos ir atskiroms mokykloms. Tai ypač patyrė žemiausio lygio mokyklos, kuriose dėl labai glaudžių kaimyninių santykių, buvo vienareikšmiškai nustatomi vaikai kilę iš provokiš- kų šeimų, dažnai diskriminavusių arba persekiojusių lenkus 1939–1945 metais. Panaši situacija susiklostė ir su tuo metu dirbusiais mokytojais. Dėl šios profesijos elitinio pobūdžio iš žmonių mokiusių ateities lenkų kartas, pageidauta pavyzdinės laikysenos karo metu. Tik atskiriems asmenims pavyko išsisukti nuo tų taisyklių. Raktažodžiai: tautinės mažumos, „Deutsche Volksliste“, „Leistungspolen“, Didžiosios Lenkijos regionas, tautinių mažumų švietimasEducation of people of German origin in Greater Poland in the first years after the end of World War II. Selected examples Summary In the first months after the end of World War II, the education of children belonging to national minorities and the issue of teaching by teachers, who in the course of the war did not identify themselves as the Poles, and indicated their foreign origin, was the issue being passionately discussed in the Greater Poland community. The key issue that gave rise to the verification was the presence on the Deutsche Volksliste created by the occupant and the membership on the Leistungspolen Association of Efficient Poles. The trauma of the war and occupation had a decisive influence on the functioning of particular schools, especially those of the lowest level, where the children coming from the families identified as pro-German were most often identified faultlessly thanks to the neighborhood relations, which have often discriminated against or persecuted the Poles in the 1939–1945. A similar situation was related to the teaching environment – due to the elitist character of this profession, the exemplary attitudes during the war were desirable from the people teaching the future generations of the Poles – only individuals broke away from this rule. Keywords: national minorities, Deutsche Volksliste, Leistungspolen, Greater Poland, education of national minoritie