Urbanistikos profesinio diskurso raida specializuotoje spaudoje tarpukario Lietuvos Respublikoje (1918–1940) / Evolution of the professional discourse of urban planning in the specialized press in the interwar Lithuanian republic (1918–1940)

Urban planning in the interwar Lithuanian republic is still lacking a wider research. National school of the discipline was developing in difficult conditions, without most of the needed resources. A theoretical and critical basis was developing parallelly, which was in search of it’s own ideal model of urban planning. Article looks at the genesis of theoretical aspect of urban planning in the interwar specialized periodical press, reviews different periods of it’s development and tries to find the main problems it faced and the ideals it favored. Throughout the research the development of urban planning theory is split into four distinct chronological periods, that correlated with physical processes. The big break was the new generation of those interested in urban planning – the 30’s saw emergence of criticism of chaotic development processes that were taking place in Lithuanian cities and also the new ideas that were reminiscence of theoretical tendencies of contemporary Europe. A wider form of theoretical discourse has formed until the start of occupations, that could be seen as a rudimentary polemic field of national school of urban planning. The idea of garden city can be seen as a constant of the whole interwar period, which, while varied from author to author, nevertheless always included the main, simplified elements of the simplified concept. Santrauka Lietuvos tarpukario urbanistika iki šiol tyrinėta nedaug. Nacionalinę urbanistikos mokyklą reikėjo kurti itin sunkiomis sąlygomis, neturint didžiosios dalies reikalingų išteklių. Paraleliai formavosi teorinė ir kritinė terpė, ieškojusi savito urbanistinio kelio. Straipsnyje apžvelgiamos teorinės minties užuomazgos tarpukario periodikoje, periodizuojama jos raida, vyravusios problemos ir idealai. Tyrimo metu Respublikos laikotarpio urbanistikos teorijos ir kritikos raida išskiriama į keturis periodus, tarpusavyje koreliavusius su vykusiais fiziniais procesais. Urbanistinės minties lūžiu laikytina nauja specialistų karta, aktyvesnę teorinę veiklą pradėjusi ketvirtuoju dešimtmečiu ir gausiai kritikavusi ankstesnius miestų plėtros procesus bei atspindėjusi Europoje vyravusias tendencijas apie planavimo procesus. Iki okupacinio laikotarpio periodikoje susiformavo platesnio pobūdžio teorinis diskursas, kurį galima laikyti nacionalinės urbanistikos mokyklos poleminio lauko užuomazgomis. Pagrindiniu tarpukario laikotarpio urbanistikos teorijos rišamuoju elementu galima laikyti pagal autorius varijavusias miesto-sodo idėjos interpretacijas. Reikšminiai žodžiai: urbanistika, profesinis diskursas, tarpukario Lietuvos Respublika, miestai-sodai